lietus = draugai, ramus = gerai.

išeik laukan, užmerk akis,

ir pasilik, kol lietūs lis

pamiršk save, paskęsk danguj,

išnyk kaip dingsta liūdesys.

lašai tik kapsi, kapsi, kapsi,

mylėk save - kitoks netapsi,

o kai tu permirksi lietuj,

šypsokis, nors ir batai šlepsi.

šypsokis, nors niūrus dangus

žinok -kažkam esi brangus,

ir te lietaus lašai viršuj

tau primena -turi draugus.

aš tikiu, tu tiki, jis tiki, ji tiki, mes tikime, jūs tikite, jie tiki, jos tiki.....

Kai pradedi gilintis, ne viskas taip ir bloga,
juk saulė spindulius dalina net ir pro kiaurą stogą,
o jeigu lyja vakarais, nereiškia kad anksti rytais
vietoj skaisčios šviesos dangus užmėtys plytų gabalais.

nėra ką slėpt, nutinka visko, bet vietoj būti negali, 
nes taip nuo galimybių savo protą tu užrakini.
svarbu tikėt, kad kai blogai, tu rasi priežasčių šypsotis
ir negandos apleis mintis, kaip ištuštės vandens ąsotis.

Optimizmas ir gerumas atsiranda iš tylos
o tyla, iš to, kad tikime klausydami maldos.
tikėjimas svarbus mums kaip aklai vištai grūdas
nuo šiandien įsijungia "aš savim tikiu" mygtukas.