nothing's fine, I'm torn

Pavargau tikėt, kad viskas bus gerai,

Nostalgijoj paskęst yra truputį paprasčiau.

Paliko jau mane vaikystės aitvarai,

Ironiška - savęs kaip mažo vaiko nemačiau.

Į žmones du skirtingus aš kartais pavirstu,

Nors sako, kad esu gera, žinau, yra kitaip,

Ir kartais besišypsant man beprotiškai skaudu,

Nes žmonės mėgsta mus interpretuot kažkaip savaip.

Tad kartais suplyštu ir tai nėra skausminga -

Lengviau tik pusę savo asmenybės juk turėti.

Svarbiausia, kad aplinkiniams atrodytum laiminga.

o visa kita mato tik nebijantys įsižiūrėti.

be taisyklių

susitarkim paprastai, nerašydami taisyklių,

kad kai tau gerai - ir man gerai, kai man negera - tyliu;

ir galiu iškart atsiprašyt?

tada, kai man negera,

mano veido bruožuos šypsena šiaip ne kažką ir dera.

dėl taisyklių... taip, mes jų nerašom, 

bet jeigu pykstam - atsiprašom,

jei meluojam tai nutylim 

ir apsimetam, kad mylim.

juk visi pritarti galit, kad taisyklių net nereikia užrašyt ant balto lapo -

JAS IR TAIP VISI SUPRATO.

O eilėraštis? Jame nėra taisyklių ir prasmės,

tik atėjo įkvėpimas iš nuvytusios gėlės...

filo... kas?

Kartais šypsomės ir juokiamės lyg niekas nerūpėtų,

kartais ašaras išliejam dėl dalykų nebūtų,

pasiduodam ten, kur, regis, pastangų net nereikėtų,

viskas tam, kad neparodytum tikrų savo jausmų.

Kartais mylim, bet nesakom, nes mes bijom rizikuoti, 

kartais skauda, kai užgnaužęs viską savyje laikai,

kartais viskas, ką bandai daryt, kaip niekad atsibosta,

o vis tiek kartoji sau, kad dabar tokie laikai.

Kartais iškeliam bukas vertybes laipteliu aukščiau,

kad turėtum priežasčių savo minusus paslėpti. 

Kartais darom viską, ką aš jau išvardijau auksčiau

dėl filofobijos... linkiu jos niekada jums neturėti.

Pavasario aktualijos

Visi tik ir džiūgauja "Kovas atėjo!"

Tai reiškia, kad šiandien pavasario pradžia.

Nors žibučių dar nėra, nors laukai nesužydėjo,

Bet visų facebookai lūžta, kaip, matai, gražu lauke.

Vieversiai seniai jau čiulba, sniegas tirpsta pamažu,

Ir besiskleidžiant pavasariui aiškėja visos tiesos.

Kaip gerai, kad sniegas tirpsta, ir kaip nuostabiai gražu,

Kai šiukšles visur nušviečia šviesoforų žalios šviesos. 

O kaip tik man apmaudu, kad senokai nebesninga,

Gal kaip Lietuvos biudžetas, jau išseko dangui snaigės?

Ir kodėl, iškyla klausimas, vėl šildymas nepinga,

Jei teoriškai atšilo ir žiemos katarsis baigės...