kai
užveriu duris aš į senąjį pasaulį,
kai
palieku už jų visas materijas ir saulę,
ir
širdį, širdį, kurią pavyko tau pavogti, žinai,
man
atsibodo jau kovoti.
Išeiti,
palikti, pabėgti, išskristi
nušokus
nuo proto į duobę įkristi,
užkasti,
išdegti, išplauti, išpūsti
išmokti
kovoti, šypsotis, neliūsti.
palikus
pasaulį savęs neradau,
žinau
kur esi, taip, ir aš tai jaučiau
pasiėmęs
tai kas mano ir nusprendęs negražinti,
pasmerkei
save kentėt ir vienatvėje numirti.
gal
ateis diena, kai saulė prasiskverbs pro duris,
Grįšiu
šion aš žemėn, bus seniai praėjęs liūdesys.
Gal
suprasim, kuo mes buvo, gal suprasime, kad ne
senam
kine gyvenom, o Dievo valdomam teatre.
