everyone dress in white

Kai sėdėdama po beržu tarp minčių aš pasiklystu,

Kai einu slidžiu kraštu ir susvyravusi paslystu,

Kai paleidžiu tai, kas tikra ir bandau gyvent sapne,

Prarandu aš visą viltį ir tada teisiu save.

Už žodžius nepasakytus ir už išrėktas tiesas,

Už kartus, kai melavau, kad man lengva be tavęs.

Išdavystes, apgavystes, paslaptis savy laikytas

Už naktis nepramiegotas ir už savo veidmainystes.

Būna taip - užeina noras bent trumpam išeit ir dingt,

Grįšt po keletos dienų, o tada ir vėl numirt.

Pasiklysti tu širdy, išsiplėtusioj lig miesto,

Kol galiausiai supranti, kad esi gabalas mėšlo.