Vaikiškos šypsenos, juokas kai sninga,
Meilė pirmoji... Viskas jau dingo.
Lieka tik klausimas, kaip atgaut tą viską,
Pabandyti niekad neužaugti? Bingo!
O, kaip norėčiau, kad viskas būtų paprasta,
Kad laiką kaip rodyklę laikrodžio, tik švyst, atsukt atgal.
Bet kiek jau pragyventa, ką nuveikei - jau viskas prarasta,
Juk nepabelsi ponui Dievui atviran langan.
Gali tik prisiminti tą vaikystę, jaukų šurmulį,
Kai slėpdavais nuo visko tų aukštų beržų pavėsy,
Kai juokdavais iš nieko, kai be reikalo nuliūsdavai...
Kvaili prisiminimai... Bet kitokių - neturėsi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą