filo... kas?

Kartais šypsomės ir juokiamės lyg niekas nerūpėtų,

kartais ašaras išliejam dėl dalykų nebūtų,

pasiduodam ten, kur, regis, pastangų net nereikėtų,

viskas tam, kad neparodytum tikrų savo jausmų.

Kartais mylim, bet nesakom, nes mes bijom rizikuoti, 

kartais skauda, kai užgnaužęs viską savyje laikai,

kartais viskas, ką bandai daryt, kaip niekad atsibosta,

o vis tiek kartoji sau, kad dabar tokie laikai.

Kartais iškeliam bukas vertybes laipteliu aukščiau,

kad turėtum priežasčių savo minusus paslėpti. 

Kartais darom viską, ką aš jau išvardijau auksčiau

dėl filofobijos... linkiu jos niekada jums neturėti.