kai nebegalvoju

prabudus nuo lietaus, pažiūriu aš į dangų, ir kažkaip ramu,

kad nuotaiką atspindi jis. Lyju. Kasryt prabudusi šiek tiek liūdžiu.

kodėl? geriau neklaust, nes viskas taip tragiškai painu, kad net išskystu

ir kai papasakot kam nors bandau, aš žodžiuose ir jų prasmėj paklystu.

paslystu. prasmėse ir ten, kur kažkada taip gera buvo.

ar gali tai sugrįžt? Ar visos viltys per audras jau nuplaukė į jūrą su pakeltom burėm?

sugriebus telefoną aš geriu, kas dar liko. 

žodžiu tavus... aš nežinau, tai melas, ar tada rašei iš tikro

tada jaučiaus svarbi. Jaučiaus gerai, jaučiaus, lg kažkada kažkam rūpėjo

kad gerai jaučiuosi, kai esu savim. Dabar man gera, kai aš būnu vėju,

nes jis nupučia baimę.O save užmiršt ir šypsotis visada saugu

kitiems juk tai reiškia laimę. O kartais man šypsotis taip skaudu.

atsidūstu. ir viskas grįžta. Tai, ką tu sakei, ką man žadėjai, ką kalbėjom

ir aš prisimenu visus žodžius. visas prasme. prisimenu net tai, ko nieks nepastebėjo.

prisimenu naktis, kai vis prikeldavai mane sms žinutėm...

tai taip sentimentalu.... tik nežinau, ar tu, ar aš, ar kartu tai pražudėm.