kakava

išpilsiu puodelį kakavos ant stalo,
nes protas atšalo, o mintys pabalo.
nuo dingusio laiko įplyšo galva,
ir nuotaiką pakando pirmoji šalna.

"vieniša" - tokį jausmą man primena dramos,
kurias bežiūrėdamos verkia mūs mamos.
ir atėjęs ruduo bei tamsėjančios dienos
krentantys medžių lapai ir pilkėjančios sienos

palieka vienos. ruduo karaliauja
apiplėšęs ramybę kikent nesiliauja
atsineša slogą ir krūvą debesų,
paguldo į lovas ir prišeria vaistų.

aš noriu spalvų, šilumos, optimizmo,
šiltesnių vakarų ir rudens altruizmo
rudens seriale aš noriu reklamos
o gal paprasčiausiai puodelio kakavos....