nukariavus šaltį geriu arbatą aviečių,
o tuštumą, kuri kol kas sėkmingai ima viršų,
bandau nupūst tolyn. Lai byra ji kaip smėlis tarp pirštų.
Kur tas balsas, kuris kažkada kardus į kovą kėlė,
kur tikėjimas, kurs rėkė, kad kartu laimėsim vėlei,
kur "kartu"? Kodėl šiandien pabundam priešingom mintim?
Kur pragėrėm saulę? Kur vieta palaidotom viltim?
Kur mano arbata, kurią šaltais rytais galėjau duoti Tau?
Kur aitvarai? Kodėl neranda kelio? Kur kryptis "atgal"?
Kur transportas? Ko man laukti? Kas mane namo parveš?
Kur pasaulis? Realybė? Ar girdi? Kur Tu? Kur.... aš?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą