kai nuoskauda užspaudžia gerklę.

Debesy kiauram paskęsti kartais man lengviau,

Negu suprast, ką tu sakai ir kur aš suklydau.
Man noris taip dažnai visiems žmonėm užvert duris

Arba pačiai išeit velniop ir slėptis, kol praeis naktis.

Ir senas balsas galvoje man vėl sakys "sugrįžk namo"

Kaip grįžt, jei vos parėjus aš turiu su aitvarais kovot?

Kai vos šypsenai menkai nubudusiai manam veide

Reikia dingt ir apsimest, kad ji - šaltajame kare.

Ir kai trukdo man šypsotis jūsų vaikiška kalba,

Kai bandau visus sutaikyt, ir dar to jums negana.
Ir kai jums visai vienodai, kokios graužia mane nuoskaudos:

"Išeinu, fuck off, visuomene, nuo šiandien man atostogos!"