be taisyklių

susitarkim paprastai, nerašydami taisyklių,

kad kai tau gerai - ir man gerai, kai man negera - tyliu;

ir galiu iškart atsiprašyt?

tada, kai man negera,

mano veido bruožuos šypsena šiaip ne kažką ir dera.

dėl taisyklių... taip, mes jų nerašom, 

bet jeigu pykstam - atsiprašom,

jei meluojam tai nutylim 

ir apsimetam, kad mylim.

juk visi pritarti galit, kad taisyklių net nereikia užrašyt ant balto lapo -

JAS IR TAIP VISI SUPRATO.

O eilėraštis? Jame nėra taisyklių ir prasmės,

tik atėjo įkvėpimas iš nuvytusios gėlės...