nothing's fine, I'm torn

Pavargau tikėt, kad viskas bus gerai,

Nostalgijoj paskęst yra truputį paprasčiau.

Paliko jau mane vaikystės aitvarai,

Ironiška - savęs kaip mažo vaiko nemačiau.

Į žmones du skirtingus aš kartais pavirstu,

Nors sako, kad esu gera, žinau, yra kitaip,

Ir kartais besišypsant man beprotiškai skaudu,

Nes žmonės mėgsta mus interpretuot kažkaip savaip.

Tad kartais suplyštu ir tai nėra skausminga -

Lengviau tik pusę savo asmenybės juk turėti.

Svarbiausia, kad aplinkiniams atrodytum laiminga.

o visa kita mato tik nebijantys įsižiūrėti.