2011.03.09 arba kūrybinė krizė

Mes apkabinam, mums tai nereiškia nieko, mes saulei šviečiant reikalaujam sniego. Mes girdim garsą, jis sukelia jausmus, Matai tik kūną, bet supranti - žmogus. Mes nusispjaunam, nors mums labiausiai rūpi, Kažką įžeidžiam ir paliekame supūti. Akis užmerkiam, nors dar širdį nemiegam, Labiausiai mylim, bet išeinam ir paliekam...