Tik, didžiausiam mano apmaudui, nekrenta baltos, su savim šaltį ir jaukumą atsinešančios snaigės. Taip ir norėjosi, kad akimirką, kai sulaukęs vidurnakčio perverti kalendoriaus lapelį, pradėtų snigti. Bet nepradėjo. Lauke ir toliau siautėjo niūrus vėjas, po dangų gainiojantis tamsius BESNIEGIUS debesis.
Bet gruodžio pradžia, nors ir neatnešusi taip mano laukto šaltuko, atsinešė kažką kitą. Nežinau, kaip tai įvardinti, regis, žodis kirba ant liežuvio galo, bet apibrėžti - be galo sunku. Gal tai laukimas? Taip, bus laukimas. Todėl ir privalau nusipirkti advento kalendorių, kuris kas dieną primins, kiek nedaug liko iki pačių šilčiausių švenčių! Parduotuvių vitrinas jau nukariavo kalėdinės dekoracijos, gatvės alsuoja marcipanais, o į valgiaraščius visi palaipsniui įtraukia mandarinus. Kalėdinės švieselės pakeičia stalines lempas, visi užsikrečiame šurmuliu, ieškodami idealių dovanų savo draugams, šeimoms. Kartais norėčiau, kad Kalėdos tęstųsi visus metus, bet supratusi, kad taip jos prarastų savo ypatingumą, papurtau galvą, ir toliau kantriai laukiu to paskutinio mėnesio, kuris padeda tašką ant i žodyje "metai". Taigi, iki Kalėdų liko 24 dienos. 24 advento kalendoriaus lapeliai, kuriuos reikia atversti. 24 dienos pasiruošti gerumo ir nesavanaudiško rūpesčio bombos sprogimui.
Užžiebiau kalėdines lemputes, kurios išsyk kitomis, šiltesnėmis spalvomis nuspalvino kambarį.
Kartu nuspalvinau ir širdį.
Malačius, gražiai parašyta :]
AtsakytiPanaikintiačiū :)
Panaikinti