čia taip perdėta viskas, tokia košė "makalošė"...

Pavasaris nukrito iš dangaus ir, kaip kiekvienas metų laikas su besikeičiančiu oru, atsinešė ypatingų emocijų rinkinį, kuriam perprasti reikia matematiko smegenų, filosofinių įžvalgų, cheminių formulių išmanymo ir dar visko, ko neišmoksi jokioje mokykloje. Gamtoje vykstantys natūralūs procesai savitai atsikartoja iš pačiame žmoguje. Žemę gaivintis lietus iššaukia minčių lietų, atgaivinantį visą žiemą miegojusią žmogaus sielą. Kartu su dygstančiomis žolelėmis dygsta ir nauji pavasariniai planai, o medžiuose sprogstantys kačiukai susprogdina žmogaus emocijas ir jos nevaldomos liejasi visur. Meilės, laimės, draugiškumas, o kai kam ir depresija. Viskas tampa bendru mišiniu, kuriuo pavasarį kvėpuojame. Bet, kaip vienas labai gerai "internautams" žinomas veikėjas sako: "...čia viskas taip perdėta, tokia "košė makalošė" ... ". Pritariu. Ir tiesiog stengies tai ignoruot. Apsimeti, kad pavasaris nieko nepakeitė. Kad Tu nieko nedarai kitaip. Tik balsas jau nebe toks sulaužytas... Na, ir žodžiai šiek tiek nuoširdesni.